ištūringas

ištūrìngas, -a adj. (1) patvarus, daug išturįs: Šitas arklys yra ištūrìngas Všk. Ištūrìngi arkliai (dirbdami nenuvargsta, pakelia visus darbus) Slč. Mūsų karvės ištūringos mūsų ganyklose (jos mūsų ganyklose nesuliesėja) Ps. Mūsų karvės daug ištūringesnės už švedines Ps. Jūs pamatysite išaugus flamandų ištūringą, lėtą būdą rš.